PATVIRTINTA
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai
Direktoriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu Nr. V- 58
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai
VAIKO GEROVĖS KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis reglamentas nustato Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai (toliau- socialinių paslaugų namai) vaiko gerovės komisijos veiklos paskirtį, principus, sudarymą, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką.
2. socialinių paslaugų namų vaiko gerovės komisijos (toliau – komisija) paskirtis – organizuoti ir koordinuoti prevencinį darbą, pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlikti vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.
3. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiuo reglamentu.
4. Komisija savo veiklą grindžia šiais principais:
4.1. individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
4.2. vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai statymų nustatyta tvarka. Į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privalu atsižvelgti;
4.3. vaiko interesų ir gerovės pirmumo. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių;
4.4. bendradarbiavimo. Vaiko priežiūra, socialinė integracija (reintegracija) ir socializacija grindžiamos visų šiame procese dalyvaujančių asmenų, vietos bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;
4.5. nediskriminavimo. Visiems vaikams garantuojamas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintos teisės nepriklausomai nuo vaiko rasės, lyties, kalbos, socialinės padėties, sveikatos ar kitokių aplinkybių;
4.6. konfidencialumo, skaidrumo, nešališkumo, kolegialumo principais priimant sprendimus.
II. KOMISIJOS SUDARYMAS
5. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina socialinių paslaugų namų vadovas. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys.
6. Socialinių paslaugų namuose, kuriuose gyvena iki 120 vaikų, Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių.
7. Komisijos nariais gali būti: socialinių paslaugų namų vadovas, socialinių paslaugų namų pavaduotojas socialiniam darbui ir ugdymui, švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas), šeimynų socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros specialistas. Į Komisijos sudėtį gali būti įtraukiami ir kiti vaiko gerove suinteresuoti asmenys.
III. KOMISIJOS FUNKCIJOS IR TEISĖS
8. Komisija atlieka šias funkcijas:
8.1. Remdamasi turima socialinių paslaugų namuose atliktų tyrimų, socialinių paslaugų namų vidaus ir išorės vertinimo medžiaga ir duomenimis, vertina Vaikų globos namų aplinką, vaikų saugumą, analizuoja vaikų ugdymosi poreikius, problemas ir jų priežastis, nustato pagalbos priemonių prioritetus, kryptis, teikimo formą;
8.2. rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų aptinkami pavojai, susiję su vaikų saugumu socialinių paslaugų namuose, saugios aplinkos Vaikų globos namuose kūrimu, vaikų atskirties mažinimu ;
8.3. nagrinėja mokinių nenoro lankyti mokyklą, mokyklos nelankymo, baimių eiti į mokyklą, nesėkmingo mokymosi priežastis, imasi veiksmų, padedančių sugrąžinti vaikus į Mokyklą ir sėkmingai mokytis;
8.4. analizuoja elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, sutartų tikslų dėl vaiko elgsenos gerinimo pasiekimo rezultatus, vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vykdymą, teikia rekomendacijų socialiniams darbuotojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su vaikais, kurių elgesys yra nepageidaujamas;
8.5. spręsdama konkretaus vaiko problemas renka informaciją iš šeimynos socialinių darbuotojų, mokytojų, klasės vadovų, švietimo pagalbos specialistų, vaiko, atsižvelgia į aplinkos ir mokyklos mikroklimato veiksnius, su kuriais susiduria vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, planuoja, kaip ir kas bus daroma, kokia švietimo ar kita pagalba bus teikiama, kas ir už ką bus atsakingas;
8.6. analizuoja teikiamos pagalbos vaikui veiksmingumą, prireikus koreguoja pagalbos priemonių teikimą;
8.7. analizuoja vaikų tarpusavio santykių, socialinių darbuotojų, pedagogų ir vaikų santykių problemas ir teikia siūlymų dėl šių santykių gerinimo;
8.8. atlieka vaikų iki 7 metų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), pirminį įvertinimą ir teikia siūlymų vaikų globos namų vadovui dėl specialiojo ugdymo šiems vaikams skyrimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
8.9. teikia rekomendacijas šeimynų socialiniams darbuotojams dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, trukmės pritaikymo, techninės pagalbos ir specialiųjų priemonių naudojimo, organizuoja ir koordinuoja ugdymo programų pritaikymą, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų apskaitą vaikų globos namuose;
8.10. siūlo vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įvertinti pedagoginėje psichologinėje tarnyboje;
8.11. siūlo socialinių paslaugų namuose įgyvendinti gyvenimo įgūdžių, prevencijos, sveikatos stiprinimo, užimtumo priemones ir programas;
8.12. konsultuoja šeimynų socialinius darbuotojus vaikų ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais aktualiais klausimais;
8.13. įvykus krizei vaikų globos namuose, t. y. netikėtam ir/ar pavojingam įvykiui, sutrikdančiam įprastą vaikų globos namų bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, emociškai sukrečiančiam visą ar didesnę socialinių paslaugų namų bendruomenės dalį, organizuoja krizės valdymo priemones:
8.13.1. įvertina krizės aplinkybes ir parengia krizės valdymo socialinių paslaugų namuose planą;
8.13.2. parengia informaciją apie krizę vaikų globos namų bendruomenei,socialinių paslaugų namų steigėjui, prireikus – teritorinei policijos įstaigai, vaiko teisių apsaugos tarnybai;
8.13.3. įvertina socialinių paslaugų namų bendruomenės grupes ar asmenis, kuriems reikalinga pagalba ir organizuoja jos teikimą: konsultuoja vaikų globos namų bendruomenės narius individualiai ar grupėmis, rengia pokalbius su vaikais, esant būtinybei – kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinos pagalbos suteikimo, pedagoginės psichologinės tarnybos krizių valdymo komandą, kitas įstaigas, galinčias suteikti reikiamą pagalbą;
8.14. bendradarbiauja su socialinių paslaugų namų vaikų taryba, suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis vaiko gerovės klausimais;
8.15. atlieka funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje, nagrinėja kitus su vaiko gerove susijusius klausimus.
9. Komisija turi teisę:
9.1. gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų informaciją, reikalingą Komisijos sprendimams priimti;
9.2. į posėdžius ar pasitarimus kviesti kitus suinteresuotus asmenis ar institucijų atstovus (vaiko teisių apsaugos, socialinę pagalbą teikiančių tarnybų, teritorinės policijos, sveikatos priežiūros įstaigų atstovus, mokytojus, klasių vadovus, vaikus ir kt.).
IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
10. Komisija yra nuolat veikianti.
11. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai ir pasitarimai.
12. Komisijos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Pasitarimai organizuojami pagal poreikį (bendrai situacijaisocialinių paslaugų namuose aptarti, atskiriems atvejams nagrinėti, skubių veiksmų ir sprendimų reikalaujančiais atvejais ir kt.).
13. Komisijos posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jo pavaduotojas arba kitas socialinių paslaugų namų vadovo įgaliotas Komisijos narys.
14. Komisijos pirmininkas:
15.1. vadovauja Komisijos darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą;
15.2. pasirašo Komisijos sprendimus, kitus su Komisijos veikla susijusius dokumentus;
15.3. atstovauja Komisijai savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose svarstant vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;
15.4. atstovauja Komisijai suinteresuotose institucijose svarstant vaiko gerovės klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;
15.5. paveda Komisijos nariams pagal jų kompetenciją surinkti informaciją, būtiną svarstomam klausimui nagrinėti.
16. Komisijos sekretorius:
16.1. rengia Komisijos posėdžių medžiagą;
16.2. suderinęs su Komisijos pirmininku, organizuoja Komisijos posėdžius;
16.3. renka ir apibendrina gautą informaciją, kurios reikia Komisijos veiklai vykdyti;
16.4. tvarko kitus dokumentus, susijusius su Komisijos posėdžių organizavimu;
16.5. vykdo kitus Komisijos pirmininko pavedimus Komisijos posėdžio rengimo klausimais.
17. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
18. Svarstant konkretaus vaiko problemas, į Komisijos posėdį ar pasitarimą kviečiami vaiko šeimynos socialiniai darbuotojai ir /ar vaikas.
19. Komisijos pirmininko sprendimu į posėdį ar pasitarimą pakviesti ne Komisijos nariai gali dalyvauti svarstant tą posėdžio klausimą, į kurį yra pakviesti.
20. Komisijos posėdžio ar pasitarimo metu išklausoma Komisijos narių, vaiko, vaiko šeimynos socialinių darbuotojų nuomonė, kitų posėdyje ar pasitarime dalyvaujančių kviestinių asmenų nuomonė ir pateikta informacija svarstomu klausimu.
21. Komisijos posėdžiai gali būti neprotokoluojami. Jei protokolas nerašomas, sprendimą pasirašo visi Komisijos nariai. Komisijos pasitarimai neprotokoluojami.
22. Komisijos pirmininkas teikia Komisijos veiklos ataskaitą vieną kartą per metus.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Komisijos nariai ir sekretorius įsipareigoja informaciją, gautą vykdant Komisijos veiklą, saugoti ir neviešinti, išskyrus tą informaciją, kuri yra vieša.
24. Komisijos veiklos dokumentai (susirašinėjimo medžiaga, kiti dokumentai) saugomi ir tvarkomi socialinių paslaugų namuose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.